Romantiška meilė ir aukštoji mada. Eifelio bokštas ir Luvras. Popiečio meilužiai ir Triumfo arka. Mulen Rūžas ir menas. Prancūziškas batonas ir beretė. Versalio rūmai ir Pompidou. Biurokratija ir Elizėjaus laukai. Nuolatiniai streikai ir pompastiški patiekalų pavadinimai. Būtų galima tęsti ir tęsti, vienas miestas - asociacijų daug ir įvairių.
Nors kartais atrodo, kad legendinis miestas yra visada toks pats, pateiktas standartiškai, tik kartais klišes skiriasi. Vieni rašydami, kalbėdami apie Paryžių daugiau akcentuoja meilę, kiti madą, treti meną arba maistą. Naujo dviračio niekas neišradinėja. Bet reikėtų pripažinti, kad turizmo požiūriu tai išties veiksminga, nes miestas pagal savo klišes yra atpažįstamas visame pasaulyje. Užtenka parodyti nuotrauką su Eifelio bokštu ir garantuota, nuo Vašingtono iki Fidži salų, kiekvienas atpažins žymųjį miestą. Todėl nieko keista, kad turizmo agentūros mums reklamuoja tokį pažįstamą ir kartu apgaubtą legendos miestą, kad nori nenori reikią nuvažiuoti ir savom akim pamatyti tikrąjį Paryžių.
Tačiau norint apsilankyti Paryžiuje ir pamatyti jį visą - savaitgalio kelionės neužtenka. Manau, kad mažų mažiausiai reikėtų bent savaites norint apžiūrėti miestą, juk sakoma, kad vien visą Luvrą apeiti reikią mėnesio, bet ši atrakcija skirta tik tikriems meno entuziastams.
Jau antrą kart važiavau į Paryžių. Pirmą kart lankiausi prieš 6 metus, kai man buvo 17 metų ir dabar kai 23 metai ir tuos du kartus mačiau skirtingą miestą. Būdama paauglė mačiau daug gražių žmonių, parduotuvių vitrinas, įstabius meno kūrinius, tačiau apie jų autorius nieko nežinojau, Eifelio bokštą ir daug japonų turistų. Nors šį kart mačiau tokius pat dalykus, tačiau man jie visai kitokie pasirodė nei pirmiau. Nebesužavėjo pulkas japonų turistų, visai nepamenu, kad į parduotuvių vitrinas būčiau žiūrėjusi, o architektūra ir meno kūriniai, apie kurių autorius jau daug daugiau žinau, pamačius vertinau visai kitaip nei pirmą, tačiau šioje kelionėje atkreipiau dėmesį ir į dalykus, kurių pirmiau nebuvau pastebėjusi Paryžiuje, t.y. gurmanišką maistą, vyną, skubančius žmones, gestikuliuojančius prancūzus, naktinį Paryžiaus gyvenimą. Manau, jeigu po kelių metų vėl nuvažiuočiau į Paryžių aš jį pamatyčiau dar kitokį. Paryžius - įdomus, senas ir kartu labai šiuolaikiškas didmiestis su spalvinga istorija, susiformavusiais stereotipais, todėl kiekvienam žmogui gali pasirodyti vis kitoks ir sužavėti kiekvieną kelionių gurmaną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą