2013 m. kovo 24 d., sekmadienis

Ach... Paryžius Paryžius

Romantiška meilė ir aukštoji mada. Eifelio bokštas ir Luvras. Popiečio meilužiai ir Triumfo arka. Mulen Rūžas ir menas. Prancūziškas batonas ir beretė. Versalio rūmai ir Pompidou. Biurokratija ir Elizėjaus laukai. Nuolatiniai streikai ir pompastiški patiekalų pavadinimai. Būtų galima tęsti ir tęsti, vienas miestas - asociacijų daug ir įvairių.
 
Nors kartais atrodo, kad legendinis miestas yra visada toks pats, pateiktas standartiškai, tik kartais klišes skiriasi. Vieni rašydami, kalbėdami apie Paryžių daugiau akcentuoja meilę, kiti madą, treti meną arba maistą. Naujo dviračio niekas neišradinėja. Bet reikėtų pripažinti, kad turizmo požiūriu tai išties veiksminga, nes miestas pagal savo klišes yra atpažįstamas visame pasaulyje. Užtenka parodyti nuotrauką su Eifelio bokštu ir garantuota, nuo Vašingtono iki Fidži salų, kiekvienas atpažins žymųjį miestą. Todėl nieko keista, kad turizmo agentūros mums reklamuoja tokį pažįstamą ir kartu apgaubtą legendos miestą, kad nori nenori reikią nuvažiuoti ir savom akim pamatyti tikrąjį Paryžių.
 
Tačiau norint apsilankyti Paryžiuje ir pamatyti jį visą - savaitgalio kelionės neužtenka. Manau, kad mažų mažiausiai reikėtų bent savaites norint apžiūrėti miestą, juk sakoma, kad vien visą Luvrą apeiti reikią mėnesio, bet ši atrakcija skirta tik tikriems meno entuziastams.
 
Jau antrą kart važiavau į Paryžių. Pirmą kart lankiausi prieš 6 metus, kai man buvo 17 metų ir dabar kai 23 metai ir tuos du kartus mačiau skirtingą miestą. Būdama paauglė mačiau daug gražių žmonių, parduotuvių vitrinas, įstabius meno kūrinius, tačiau apie jų autorius nieko nežinojau, Eifelio bokštą ir daug japonų turistų. Nors šį kart mačiau tokius pat dalykus, tačiau man jie visai kitokie pasirodė nei pirmiau. Nebesužavėjo pulkas japonų turistų, visai nepamenu, kad į parduotuvių vitrinas būčiau žiūrėjusi, o architektūra ir meno kūriniai, apie kurių autorius jau daug daugiau žinau, pamačius vertinau visai kitaip nei pirmą, tačiau šioje kelionėje atkreipiau dėmesį ir į dalykus, kurių pirmiau nebuvau pastebėjusi Paryžiuje, t.y. gurmanišką maistą, vyną, skubančius žmones, gestikuliuojančius prancūzus, naktinį Paryžiaus gyvenimą. Manau, jeigu po kelių metų vėl nuvažiuočiau į Paryžių aš jį pamatyčiau dar kitokį. Paryžius - įdomus, senas ir kartu labai šiuolaikiškas didmiestis su spalvinga istorija, susiformavusiais stereotipais, todėl kiekvienam žmogui gali pasirodyti vis kitoks ir sužavėti kiekvieną kelionių gurmaną.

2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Everestas. Kiek kainuoja pabuvoti ant pasaulio stogo?

Kiekvienas iš mūsų turime slaptų troškimų. Kartais tai labai paprasti norai, kartais labai rizikingi, tačiau neeiliniai. Ar niekad nesvajojai atsidurti ten kur yra pabuvę tik nedaugelis? Būtent Everesto viršukalnė yra viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kurioje gali pasijusti esantis neeilinis, išskirtinis. Ach... smagu svajoti, bet realybė dažniausiai būna sudėtinga. Norint įkopti į aukščiausią pasaulio kalną reikią didelio ir varginančio pasiruošimo. Ne kiekvienas turi tiek jėgų ir noro. Tačiau būna žmonių, kurie negali gyventi nepatyrę ekstremalių išbandymų ir neišmėginę savo ištvermės sudėtingose situacijose. Būtent ši žmonių kategorija tikrai neatsisakytų kopimo į Everestą. Nors tai ir labai pavojinga. Kasmet atsiranda drąsuolių, kurie ryžtasi šiam žygiui. Vieniems pasiseka, kitiems - ne. Skaičiau, kad 10 įkopusių žmonių tenka vienas miręs pakeliui į Everestą, o keliautojai kopdami į viršukalnę pamato ne vieną lavoną, kuris ten guli ne vienerius metus. Bet žmogui, kuriam svarbiausiai yra patirti ko didesnį adrenalino pojūtį, ar tai svarbu? Ką reiškią tas jausmas, po visko, kai atrodo esi nenugalimas, galingas, gali trumfuoti nugalėjęs priešiškas gamtos jėgas. Įveikus sunkumus ir pasiekus kelionės tikslą gali pajusti tikrą nirvaną. Viliojančiai skamba. Tačiau pabuvoti ant pasaulio stogo - Everesto, reikia ne tik gero pasiruošimo, bet ir storos piniginės.



Everesto bazinių stovyklų žemėlapis
Aukščiausias pasaulio kalnas stūkso Nepalo - Tibeto pasienyje. Dažniausiai kelionę į Everestą pradedama Nepale. Į kalną kopiama du kartus per metus: gegužės mėnesį prieš prasidedant vasaros masonams ir kartais rudenį, spalio - lapkričio mėnesiais. Everestas laikomas aukščiausiu kalnu (8848), tačiau ne pačiu pavojingiausiu. Nepale esantis Anapurnos kalnas - dešimtas pagal dydį pasaulyje, laikomas vieniu pavojingiausiu, nes į jį sugebėjo užkopti tik 130 žmonių, o mirtingumas čia siekia net 40 procentų. Didžiausią pavojų alpinistams kelia dažnos lavinos ir nenuspėjamos orų sąlygos, o Everesto mirtingumo lygis iki 1990 metų buvo 37%, o pastaraisiais metais nukrito iki - 4%.

Nepale yra daug įsikūrusių kelionių agentūrų, kurios siūlo neeilinius, įspūdingus, daug asmeninio pasiruošimo reikalaujančius ir pavojingus žygius į Everesto viršūnę. Viena iš tokių yra Nepale veikianti "Nepal expeditions" kelionių agentūra. Ji siūlo 60 dienų kelionę su minimaliu pasiruošimu į Everesto viršūnę. Kaina asmeniui - 23 000 $, tačiau jei susidaro 5 - 7 žmonių grupė kaina mažėja, tada asmeniui - 19 500 $. Į kelionės kainą įskaičiuota penkios naktys Katmandu trijų žvaigždučių viešbutyje, būtiniausia įranga kopiant į kalną, maistas kelionės metu, vienas šerpas ir jakas. Tačiau kelionė į Katmandu, sveikatos draudimas ir dar keli mokesčiai nėra įskaičiuoti. Šiek tiek dar paieškojus radau kelias kelionių agentūras, kurios siūlo aplankyti Everesto viršūnę už 10 000 $, bet į šią kainą nėra įskaičiuotas apgyvendinimas Katmandu mieste, šerpo ir jako paslaugos bei dar keli mokesčiai, kurie yra įskaičiuoti į brangesnę kainą. Tačiau tai pigiausias variantas, nes pats rinkdamas apgyvendinimą ir kitas paslaugas - gali sutaupyti. Taigi, jei susiruošei aplankyti pasaulio stogą, tau reikės (per daug neišlaidaujant ir netaupant) ~ 25 000$. Yra ir prabangesnių pasiūlimų. Visas sudarytas kelionės paketas, nuo batų iki vedlio bei apgyvendinimas prabangiame Katmandu viešbutyje, kainuoja apie 60 000 $. Pasirinkimo netrūksta. Tačiau rengiantis tokiai kelionei, svarbu turėti  ne tik didelę sumą banke, bet ir gerą asmeninį pasiruošimą, kuris gali trukti ne vienerius metus.


 

2013 m. kovo 1 d., penktadienis

Nepalas. Nepažįstamų šalių magija

Nesu buvusi Nepale, tačiau mėgstu domėtis šalimis, kurias planuoju aplankyti, o Nepalas tikrai yra mano "Privalau pamatyti" sąraše. Jis įrašytas tarp Madagaskaro ir Omano, ir ten pateko, nes ne kartą teko skaityti atsiliepimus žmonių, kurie pabuvoję Nepale, pareiškė, kad šioje šalyje gali suprasti ką reiškia patirti tikrą kultūrinį šoką. Norėčiau patirti šį jausmą!



Trumpai apie Nepalą


Išskirtinis Nepalo bruožas - kalnai kalneliai. Apie 80 % šalies teritorijos sudaro kalnai ir kalnagūbriai. Visa šalis patenka į Himalajų ekosistemą, todėl jos geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Sakoma, kad 8 iš 10 aukščiausių pasaulio viršukalnių yra Nepale. Dėl to šalyje ypač populiarus kalnų turizmas. Kasmet Nepalas sulaukia vis daugiau alpinizmo mėgėjų ir šiaip turistų, kurie neatsisako progos pamatyti aukščiausio kalno žemėje - Everesto.

Savitumas. Nepalui pavyko išsaugoti mažai pakitusį šalies socialinį, kultūrinį, dvasinį identitetą. Nes iki 1951 metų valstybė buvo uždara monarchinė šalis, kuri tuk retais atvejais įsileisdavo užsienio turistus į šalį. Atvykstamojo turizmo duomenys pradėti fiksuoti tik nuo 1962 m. Pagal juos tais metais Nepale apsilankė 6179 tarptautinių turistų. Nepalo gyvenimas, išskyrus Katmandu ir turistinės sritis, menkai išsivystęs. Tai prietaringų žemdirbių kraštas.

Prietaringumas. Šalyje gyvenimas pilnas atidumo slaptingiems gamtos ženklams. Pavyzdžiui, nepalietis pamatęs ant savo namo stogo nutūpusią varną ją bandys nuginti, nes ji blogą žinią, nelaimę ar net mirtį nešantis paukštis. Nepaliečiai yra prietaringi žmonės. Retai kada išgirsi tikrą nepaliečio vardą. Pasakyti svetimam savo vardą - tarytum pačiam sau pasirašyti nuosprendį, nes tikima, kad blogas žmogus, žinodamas vardą, gali mintimis pakenkti. Todėl žmonės prisistato slapyvardžiais, susigalvotais vardais. Pavyzdžiui, netikri vyrų vardai būna: Haršanathas – Džiaugsmo valdovas, Narendras – Gyvačių valdovas, Bahaduras – Drąsusis. Moterų: Kamala – Švelnioji, Sangita – Muzika, Šantė - Ramybė, o dažniausias pasitaikantis moterų vardas yra Devė – Deivė


Religija. Šalies istorija ir geografija lėmė, kad Nepale susikerta daugybė kultūrų, religijų. Čia gyvena apie 100 etninių grupių,kalbančių daugiau nei 90 kalbų ir dialektų. Mažiau kaip pusė kalbų turi raštą. Daugialypė kultūra šalyje susiformavo, kai XVIII a. šachas Prithvi Narayan suvienijo daugybę smulkių karalysčių ir tautų į vieną. Tačiau kalbant apie religijas, daugiausią tarp žmonių išpažįstamos – induizmas, budizmas, islamas, o jų šešėlyje klesti dar daugybė mažesnių. Gyvuojantis budizmas šalyje tiek susipynęs su induizmo dogmomis, jog nustatyti juos skiriančia ribą beveik neįmanoma. Sakoma, kad retas nepalietis atsakytų į klausimą – kokią religijąjis išpažįsta. Dažnas net nesuvoktų klausimo, nes negi ne vis vien, ką garbini– Šivą, Višnų, Budą ar Bhairavą? Ten, kur susikerta skirtingos kultūros, keičiasi ir religijų plotmė. Stengiamasi pabrėžti, kad Nepale – religijų laisvė, kad jame niekad nebuvo religinės neapykantos, religinių karų, kad visi turį teisę tarnauti tokiam dievui, kokį pasirenką.
Tačiau klestint induizmuišalyje paplitęs žmonių skirstymas į kastas. Nors šalies konstitucija tai draudžia, tačiau Nepale gimęs neliečiamųjų šeimoje kūdikis, negaus jokio išsilavinimo ir ateityje tikėtina dirbs, kaip ir jo tėvai tik sunkiausius, nešvariausius darbus. Taip pat kastų sistema labai svarbi santuokos atveju. Kitaip tariant, gimei santechniku - elektrikes nevesi.
 
Nepalo problemos. Šalis yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių ir skurdžiausių valstybių pasaulyje, gyvenanti daugiausiai iš tarptautinės finansinės paramos ir turizmo. Todėl varganai gyvenančiai šaliai, kurios didelė biudžeto dalis formuojama iš turizmo, didelį smūgį ekonomikai sudavė 1996 m. prasidėjęs konfliktas tarp Nepalo karališkosios šeimos ir komunizmą propaguojančių - maoistų partijos narių. Maoistai, siekdami panaikinti monarchinę valdžią ir įvesti komunistinį valdymą, pradėjo išpuolius prieš valdžią ir paprastus gyventojus. Tai išprovokavo pilietinį karą, kuris truko dešimtmetį, t.y. 1996 - 2006 m. Tais metais labai sumažėjo užsienio turistų ir daug oro linijų kompanijų nutraukė savo skrydžius į Nepalą, tačiau maoistų lyderiams panaikinus karaliaus valdymą ir patekus į naujai sukurtą parlamentą, o vienam iš jų net tapus ministru pirmininku, išpuolių šalyje sumažėjo ir dalis skrydžių vėl buvo atnaujinti. Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministerijos skelbiamame sąraše iki šiol Nepalas patenka į valstybių, į kurias nerekomenduojama vykti atostogauti kategoriją. Taip pat viena iš daugelio Nepalo problemų - sekso turizmas. Skurdžioje šalyje jaunoms merginoms tenka užsidirbti pigiai pardavinėjant savo kūną užsieniečiams. Taip pat yra paplitęs sekso vergijos verslas. Daug jaunų žmonių ir vaikų apgaule išgabenama dirbti į Indijos viešnamius. Sekso turizmo industrija yra paplitusi visoje pietryčių Azijoje, tai iš ties skaudi tema, tačiau labai pelninga. Kol kas sekso turizmo rojumi yra tituluojamas Tailandas, bet skaičiau, kad Brazilijoje sekso turistųmastai labai sparčiai auga, todėl kas žino, kas kitais metais laimės šį nešlovingą titulą.
 
Lankomiausi miestai. Katmandu - Nepalo sostinė, įsikūrusi prie Bagmati upės. Miestas buvo įkurtas 723 m. piligrimų ir prekybos kelyje ir tik 1769 m. tapo Nepalo karalystės sostinė. Mieste tiek daug šventyklų, jog sakoma, kad čia gyvena daugiau dievų, negu gyventojų. Lankomiausios Katmandu vietos: Durbaro aikštė, Hanumano vartai. Sostinės dauguma gatvių yra negrįstos ir dažnai atrodo, kad nešluojamos, dėl daugybės besimėtančių šiukšlių ir laisvai vaikščiojančių karvių,tad susiruošus į kelionę reikia pasiruošti nesibaigiančiam kultūriniam šokui.Įdomi šalies sostinė ir tuo, kad čia gatvės neturi pavadinimų, o namai – numerių.
Bhaktapur – žinomas kaip gyvo kultūros paveldo miestas arba muziejus po atviru dangumi. Miestas garsėja puikiais puodžių darbais. Čia vyksta tradiciniai festivaliai. Miestas nuo sostinės Katmandu nutolęs apie 12 km. Bhaktapur miestas buvo įkurtas XII a. ir buvo Didžiosios Malų karalystės sostinė iki XV a. Mieste daugybė šventyklų. Bhaktapur senamiestis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lankytinos vietos: Karaliaus rūmai – naudoti kaip karaliaus rezidencija iki XVIII a. Šiuo metu čia įsikūrusi Nacionlinė dailės galerija. Changu Narayan –seniausia šventykla Katmandu slėnyje.
Pokhara – tai trečias pagal dydį Nepalo miestas ir svarbus turizmo centras. Iš čia prasideda daugybė maršrutų pėsčiomis po Himalajus. Vienas išgarsiausių maršrutų – tai „Anapurnos žiedas“. Lankytinos vietos: Barahi šventykla – įkurta pačiame Phevos ežero viduryje, Pokharos muziejus, Anapurnos regiono muziejus, Pasaulio taikos stupa.

Maistas. Nepaliečių virtuvė skirtinguose šalies regionuose skiriasi, tačiau dauguma gyventojų tradiciškai valgo lęšių sriubą (daal), virtus ryžius (bhat) ir daržoves, troškintas su kariu (tarkari). Mėsą (paprastai ožkieną arba vištieną) valgo labai retai, dažniausiai esant ypatingoms progoms ar šventėms. Pietinėje šalies dalyje maisto gamybos tradicijose juntama indų įtaka, ošiaurinėje dalyje – tibetiečių. Tradiciškai nepaliečiai nenaudoja stalo įrankių ir valgo dešine ranka.. Nepaliečiai arbatą dažniausiai geria su pienu. Tradicinis alkoholinis gėrimas yra raksi – tai stiprusis alkoholinis gėrimas, primenantis sakę. Dažnai perspėjama, kad ruošiantis kelionei į Nepalą, reikėtų nepamiršti vaistų nuo viduriavimo, nes nors ir maistas būtų pagamintas pačiomis geriausiomis sąlygomis, tačiau jis smarkiai skiriasi nuo mums įprasto lietuviško, todėl gali kilti sunkumų nepasirūpinus vaistais iš anksto.
 
Turistams. Nepalas nėra brangi šalis turistams, nes tiek viešbučiai, tiek maistas, tiek vietinis transportas nereikalauja didelių išlaidų. Tačiau renkantis ypač pigius viešbučius Nepale reikėtų pagalvoti ir apie galimas nemalonias staigmenas, pavyzdžiui, dažną elektros, karšto vandens dingimą ar tarakonų buvimą kambaryje.

Transportas. Automobilių nuoma Nepale yra praktiškai negirdėtas dalykas. Dažniausiai turistai naudojasi taksi paslaugomis, bet būtina nepamiršti prieš važiuojant susiderėti kainą, nes vietiniams ir turistams paslaugos kainos skiriasi, tačiau jos nėra didelės. Vietiniai autobusai Nepale gali būti įdomus nuotykis, kadangi jais važinėja ne tik žmonės, bet kartais ir gyvuliai, pavyzdžiui, ožkos.

Nepalas - magiška šalis, kuri traukia keliautojus kaip magnetas dėl nepaprasto gamtos grožio, kalnų didingumo, savitos kultūrų įvairovės. Tai kraštas, kuriame gali patirti, daugelio žadama, kultūrinį šoką.